„Nėra nieko tamsiau už šviesą – byloja senovės romėnų patarlė, tačiau tik šviesos kūdikis – fotografija – sugeba tą tamsą prašalinti.“ – Knygos autorius, fotografas Stanislovas Žvirgždas

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotografas ir istorikas Stanislovas Žvirgždas (gim. 1941) tartum mozaiką iš mažų gabalėlių dėlioja savitą Lietuvos fotografijos istoriją, kurios dalyviu ir stebėtoju buvo pastaruosius penkis dešimtmečius. Šiuose pasakojimuose, neretai primenančiuose anekdotus, šmėkšteli vardai, įvykiai, faktai, pokalbiai, aplinkybės, tapusios neatsiejama to meto fotografų kasdienybės ir mūsų kultūros istorijos dalimi.

Asmeninės S. Žvirgždo kaip fotografo patirtys ir nuotykiai knygoje susipina su darbu Fotografijos meno draugijoje, vėliau Fotomenininkų sąjungoje, bičiulystėmis ir kelionėmis, parodomis bei šventėmis. Galiausiai visa tai sujungia kasdieniai mąstymai apie klasikinę ir šiuolaikinę fotografiją, jos praeitį bei dabartį.

Nepretenduodamas į objektyvius metraštininkus, autorius žaismingai ir gyvai pasakoja apie fotografų kasdienybę, kurios centre – šviesa ant popieriaus įspaustos istorijos.