„Orlando. Biografija“ – pavadinimas pasiskolintas iš Virginijos Woolf 1928 m. parašyto romano „Orlando“ . Pati V. Woolf savo kūrinį apibūdino kaip biografinio žanro parodiją, aiškiai parodydama jos fiktyvumą – Orlando iš karalienės Elžbietos I laikų didiko, ambasadoriaus Turkijoje, virsta karalienės Viktorijos laikų moterimi. Romanas užbaigiamas šia diena (1928 m. spalio 11 d.) tarsi atgręžiant skaitytojui veidrodį.

L. Šalčiūtė pagauna šį žvilgsnį ir konstruoja fiktyvią biografiją šiandien, naudodamas romanu tik kaip transporto (ar transformavimo) priemone. Daugiau nei tekstais, nei vaizdais V. Woolf knygoje nedalyvauja. Autorė suteikia Orlando meno ir pop kultūros simbolio Monos Lizos veidą. Pasirinkimas tikslus ir motyvuotas, nes Mona Liza yra mūsų laikų Orlando, nuolat kintančių tapatybių ir fantastiškiausių spekuliacijų objektas.

Šioje knygoje Orlando (= Mona Liza) tampa kareiviu ir boksininku, pianiste ir prostitute, mergaite ir berniuku, o kartais net keliais personažais vienu metu vienoje erdvėje. Tiksliai parinktos frazės įlieja kraujo spengiančioje amžių tyloje sustingusiems personažams. Tekstas atlieka dvejopą funkciją: siunčia pranešimą ir komentuoja (ar kvestionuoja) atvaizdą.

Šioje knygoje vienodai svarbūs trys elementai: vaizdas, tekstas ir žvilgsnis.