Kino ir gyvenimo nuotykių kupinas daugiabalsis pasakojimas apie vieną talentingiausių ir darbščiausių atkurtoje Nepriklausomybėje subrendusios kartos kino kūrėjų – kino operatorių Audrių Kemežį (1973-2018).

Bekompromisis menininkas, avantiūristas, išradėjas, filmavimo aparatų konstruotojas dirbo su pripažintais šių laikų Lietuvos kino kūrėjais – Arūnu Mateliu, Audriumi Stoniu, Giedre Žickyte, Šarūnu Bartu, Mindaugu Survila, Deimantu Narkevičiumi ir daugeliu kitų. Kemežio bendražygius kalbina kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, kartais nejučia susikeisdama su pašnekovais vietomis.

Ši knyga – apie ypatingą žmogų, menininką, o kartu ir apie Lietuvos kiną, du įsimintinus, spalvingus jo dešimtmečius.

–

2018 metų pradžioje Lietuvos kino bendruomenė neteko kino operatoriaus Audriaus Kemežio. Per du kūrybos dešimtmečius Kemežys nufilmavo per 50 filmų, tarp kurių – tarptautinį pripažinimą pelnę darbai: „Prieš parskrendant į Žemę“ (rež. Arūnas Matelis), „Ūkų ūkai“, „Moteris ir ledynas“ (rež. Audrius Stonys), „Meistras ir Tatjana“ (rež. Giedrė Žickytė), „20.07.2015“, „Lietuvos energija“ (aut. Deimantas Narkevičius), „Eurazijos aborigenas“ (rež. Šarūnas Bartas), „Senekos diena“ (rež. Kristijonas Vildžiūnas), „Balkonas“, „Pokalbiai rimtomis temomis“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), „Gimtinė“ (rež. Tomas Vengris) ir kiti.

Sovietiniais laikais lankytas Birštono fotografijos būrelis, kinematografijos studijos legendinio kino operatoriaus Jono Griciaus kurse, fotografo darbas Šiuolaikinio meno centre pirmaisiais Nepriklausomybės metais, praktika pirmajame Lietuvoje filmuotame Holivudo seriale „Naujieji Robino Hudo nuotykiai“, darbas su Šarūnu Bartu filmavimo ekspedicijose Afrikoje ir Kryme ir kiti Kemežio gyvenimo epizodai atgimsta humoro nestokojančiuose jo bendrakursių, kolegų, mokytojų, mokinių ir artimųjų pasakojimuose.

„Šia knyga norėjau ne tik įamžinti savo mirusio draugo atminimą, papasakoti legendas ar anekdotus, kurie apie jį sklandė Lietuvos kino bendruomenėje, atrodo, nuo tos akimirkos, kai Audrius joje atsirado. Kalbėdamasi su kolegomis supratau, kad tai bus daugiau negu linksmos istorijos. Man tai ir knyga apie kontekstą, kuriame augome, ir apie kiną: kaip jis gimsta, kokių sąlygų tam reikia ir kuris „vienas procentas“ kūrybos procese yra pats svarbiausias,“ – pasakoja knygos autorė, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė.

„Lietuvišką kino literatūrą papildo pirma šalyje knyga apie kino operatorių, kuri kartu yra ir atsiminimų knyga apie pirmųjų Nepriklausomybės dešimtmečių lietuviško kino pamokas naujoje tikrovėje, apie Audriaus Kemežio beribį (ir todėl kartais komišką ar dramatišką) atsidavimą profesijai, apie žmogiškumą, profesijos etiką, menininko laikyseną aplinkybių skersvėjuose. Knyga primena jaukų vakarėlį: susirinko įvairių kino profesijų žmonės ir dalijasi prisiminimais, patirtimis, jausmais, juokais…“, – sako kino kritikė ir knygos turinio redaktorė Rasa Paukštytė.

Leidinys iliustruotas kadrais iš Kemežio nufilmuotų filmų, jo fotografijomis, laiškų, filmavimo kadruočių faksimilėmis.