Ši Algės Andriulytės knyga skirta vienam ryškiausių XX a. pradžios dailininkų – Ferdynandui Ruszczycui, pelniusiam pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje. Leidinys gausiai iliustruotas, pateikiama daug ikonografinės medžiagos: piešinių, tapybos ir grafikos darbų, spaudinių, archyvinių fotografijų. 2019 m. monografija pelnytai apdovanota Vilniaus klubo premija, taip pat už fundamentaliausią mokslinį tyrimą ji sulaukė ir Lietuvos dailės istorikų draugijos premijos. Dabar visuomenei ji pristatoma išversta į anglų kalbą ir papildyta nauja ikonografine medžiaga.

Šiame leidinyje išsamiai aptariama dailininko biografija ir kūryba, akcentuojami jo ryšiai su Sankt Peterburgo Mir iskusstva ir lenkų Sztuka grupuotėmis, aprašomos jo kelionės po Vakarų Europą ir tapybos „aukso amžius“ Bogdanovo dvare. Knygoje akcentuojamas ypatingas menininko santykis su Vilniumi, jam buvusiu ne vien tik miestu, o ir visa šalimi, kurios piliečiu jis skelbėsi esąs. Atskleidžiama Ruszczyco meninė ir kultūrinė veikla šiame mieste, aprašomas pilnas įvykių religinis ir politinis kontekstas. Taigi tai – ne tik išsamus ir įtraukiantis pasakojimas apie Ferdynandą Ruszcycą, bet ir svarbiausių XX a. pirmos pusės Vilniaus viešųjų renginių panorama, ir ištisos Vilniaus epochos, apie kurią žinome nedaug, atspindys. Knyga skirta visiems, besidomintiems Vilniumi, jo istorija, kultūra ir vaizduojamąja daile.

—–

Geriausiai atpažįstami, brandžiausi Ruščico kūriniai, kaip Nec Mergitur (1904–1905) suveikia tarsi blykstė, kuri šauna su suvokimu, kad tai yra tas menininkas, kurį taip gerai žinome, o visa kita (daug viso kito) – kad beveik nieko apie jį nežinome. Tada sukyla dėkingumas autorei, kad pagaliau suteikiama taip gerai parengta galimybė pažinti svarbų autorių, kad tas pažinimas pilnas stebinančių istorijų. Atsiverti knygą laukdamas vieno žmogaus gyvenimo išklotinės, o gauni dar dešimt: apie Vilniaus katedros slaptosios kriptos ieškojimus, Aušros vartų Marijos karūnavimo šventę, Stepono Batoro universiteto grafinių vaizdų kūrimą ir integravimą. Tokios gilios ir plačios mokslinės studijos reikšmingos ne tik dailėtyros mokslui, bet ir bet kam atsivertusiam, vien tuo, kad padeda suvokti ir įsisąmoninti, kaip dailė yra susijusi su gyvenimu.

Monika Krikštopaitytė
Menotyrininkė, kultūros savaitraščio „7 menos dienos“ vyriausioji redaktorė

Lenkijoje išleista daugybė knygų, katalogų, albumų, skirtų Ruszczycui, tačiau nuodugnumu, apimtimi ir monumentalumu nė vienas neprilygsta naujajai lietuviškai monografijai.

Laima Laučkaitė-Surgailienė
Meno istorikė