Svarbiausias britų menotyrininko ir rašytojo Johno Bergerio darbas per beveik 50 metų padarė didžiulę įtaką tam, ką mums reiškia menas. Atverdamas aliejiniais dažais tapytų paveikslų, nuotraukų ir grafinio meno kūrinių prasmės sluoksnius autorius įrodo, kad matydami bet kokį kūrinį mes skaitome atvaizdų kalba. Kaip matome, priklauso nuo to, ką mums reiškia grožio, tiesos, civilizacijos, skonio, klasės ir socialinės lyties sąvokos.

Septyniose esė – trys jų sudarytos vien iš atvaizdų – kritiškai žiūrint į kultūros tradiciją atskleidžiamas tapybos kūriniuose ir populiariojoje kultūroje slypintis politinis lygmuo. Ši knyga, parašyta dar 1972 m., laikoma vienu reikšmingiausių meno kritikos darbų. Tai pirmas leidimas lietuvių kalba.

Ši knyga – antausis menui kaip institucijai.
„Guardian“

J. Bergeris nutraukė meno mistifikavimo užsklandą, ilgus metus palaikytą konservatyvių meno kritikų. Jis – tikras atvaizdų išvaduotojas. Dabar žvelgdami į meno kūrinius galime iš naujo prasmingai juos įvertinti.
„Arts Review“

Apie autorių

Rašytojas, eseistas, scenaristas, dramaturgas, menininkas ir meno kritikas Johnas Bergeris (1926–2017) – kultūros veikėjas, per 50 metų pasauliniu mastu padaręs kaip reta milžinišką įtaką. Ne viena jo knyga sulaukė pasisekimo. Tarp tokių – „Kaip menas moko matyti“ (Ways of Seeing, 1972), parašyta to paties pavadinimo BBC televizijos serialui sulaukus sėkmės; taip pat Bookerio prizą laimėjęs romanas „G“ (1972). Atsiimdamas apdovanojimą autorius prizo mecenato įmonę apkaltino jau 130 metų išnaudojant Karibų salų gyventojus. Pusę gautos premijos J. Bergeris skyrė Britanijos „Juodųjų panterų“ judėjimui, kitą pusę – darbininkų migrantų tyrimui, kurį vėliau pateikė knygoje „Septintasis žmogus“ (A Seventh Man, 1975). Į Bookerio ilgąjį sąrašą pateko jo romanas „Nuo A iki X“ (From A to X, 2008).