Albumas monografija „Audrius Puipa. Gyvenimo ir meno virtuozas” (2012). Knygos pavadinimui jo autorė Ramutė Rachlevičiūtė parinko žodžius, kuriais įvardijo menininko kūrybos parodą, keliavusią per Lietuvą. Albumo pradžioje publikuojami svarbiausi Audriaus Puipos (1960–1997) kūriniai – akvarelės, kurias jis ilgai ir kruopščiai kūrė. Nors buvo baigęs grafikos studijas, visuomet grafiką suvokė kaip antrinę sritį, atliekančią reprodukcinę funkciją. Pats dailininkas taip reitingavo kūrinius: svarbiausi – akvarelės, toliau – litografijos, ofortai ir trečioje vietoje – serigrafijos, kurių jis pats (žinoma, tokia buvo tik autoriaus nuostata) net nelaikė savarankiškais kūriniais, o vadino reprodukcijomis.

Kūrybinga Audriaus Puipos asmenybė apglėbdavo viską – jis net meistravo kažkaip kitoniškai, puipiškai. Knygoje stengtasi surinkti kuo daugiau jo sumeistrautų artefaktų, taip pat laiškų, dienoraščių, piešinukų, kad skaitytojas susidarytų kuo išsamesnį vaizdą apie šį neeilinį menininką. Tam talkina knygos prieduose skelbiami dailininko laiškai, kai kur prie kūrinių cituojamos jų ištraukos. O toliau knygoje – tai, ką dailininkas be galo mylėjo – jo šeima, draugai, gyvieji paveikslai, na, ir žinoma, parodų bei kūrinių sąrašas, svarbiausios gyvenimo datos tiems, kuriems to prireiks.