Ukrainoje gimęs Igoris (1954) ir Rusijoje gimusi Svetlana (1950) Kopystianskiai 8–9 dešimtmečiais aktyviai dalyvavo neoficialaus meno lauko, besipriešinusio sovietinės sistemos reguliavimui, gyvenime. Menininkai savo studijoje ir pogrindinėse parodose Lvive eksponavo konceptualius tapybos, grafikos darbus, objektus, instaliacijas, dalyvavo nonkonformistinio meno grupių veikloje, rengė menines akcijas ir performansus.

XX a. 9 dešimtmetyje Kopystianskiai emigravo į Vakarus, gyveno ir kūrė Niujorke, vėliau – Paryžiuje, Berlyne. 10 dešimtmetyje pradėjo kartu kurti videomeną, su kuriuo pirmiausia ir siejama jų kūrybinė veikla Vakaruose. Menininkų poros darbai, anksčiau rodyti reikšmingose tarptautinėse bienalėse ir daugybėje muziejinių parodų, yra įtraukti į ne vieno svarbaus muziejaus kolekciją, keletas jų demonstruojama ir LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje (RRDM) veikiančioje parodoje „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“.

2023 m. lapkričio mėnesį RRDM atidaryta Svetlanos ir Igorio Kopystianskių kūrinių paroda, kurią papildo katalogas. Jame atskleidžiamos menininkų poros kūrybinės strategijos, taikytos skirtingais gyvenimo periodais. Pompidou centro Nacionalinio moderniojo meno muziejaus vyresnysis kuratorius Michelis Gauthier savo tekste aptaria filmus „Piešiant baltą liniją“ (1979), „Dviguba iliuzija“ (2008), „Rožinė ir balta“ (2006) ir „Puodelis kavos“ (2019). Smithsono Amerikos meno muziejaus Namo June՚ės Paiko medijų meno centro vyresnysis medijų meno kuratorius-konsultantas Johnas G. Hanhardtas pristato menininkų Kopystianskių instaliacijas ir filmus, kuriuose naudojamas atsitiktinių asociacijų metodas.

Kataloge pateikiami jų kurti filmai, tekstiniai paveikslai iš dekonstruotų knygų puslapių, instaliacijos, tapyba, transformuojami kūriniai, išsami bibliografija ir kūrybinės biografijos. Tai puiki proga pasinerti į vienos ryškiausių XX a. pabaigos nonkonformistinio meno atstovų porų kūrybą.