Literatūrinės rekomendacijos iš projektų erdvėje „Editorial“ parodas rengiančių menininkų sugrįžo! Iki gegužės 14 d. erdvėje veikia Vikos Prokopavičiūtės paroda „Niša“. Menininkės yra lietuvių kilmės tapytoja, gyvenanti ir kurianti Vienoje. Kūriniuose asmeninę abstrakčią kalbą tapytoja metodiniu būdu susieja su poetinėmis įtakomis, kurios sudaro sąlygas naujam paveikslui atsirasti ir prieš tai buvusio. Kiekviena drobė yra struktūruotos, veikiančios kaip algoritmas, sistemos rezultatas, kuri tapybos proceso metu tarsi pati save koreguoja ir veda prie itin asociatyvaus, poetiško, mechaniško ir abstraktaus vaizdo. Pats tapymo metodas tampa motyvu. Neseniai menininkė surengė parodas: galerijoje Vartai Vilniuje, Haus Vienoje, NEVVEN Geteborge, xhibit Vienoje, nGbK Berlyne, Mauve ir Skulpturinstitut Vienoje. Įsikūrę po vienu stogu su „Editorial“, dalinamės Vikos Prokopavičiūtės literatūrinėmis rekomendacijomis.

Richard Powers The Overstory (2018)

Ši novelė yra apie medžius ir žmones bei apie tai, kaip jų istorijos yra susijusios po matomais paviršiais, kaip medžių šaknys po samanomis. Ši knyga padėjo man priartinti žvilgsnį ir dar kartą pamatyti kaip vystosi pasaulis: „šaka tik nori šakotis toliau“, o paveikslas tik nori toliau tapytis.

Yve-Alain Bois Painting as Model (1990)

Leidinį sudaro rinktinių esė kolekcija, kuria reflektuojami modernistinės tapybos klausimai, apie tai kaip mintys vystosi prieš įprastą teorinę madą.Skaitant tekstą „Perceiving Newman“ mane apniko mintis apie mus, žmones, kurie simetriją suvokia pagal vertikalią savo kūno padėtį, tačiau nėra pasiruošę keisti požiūrį.

James Elkins What Painting Is (1999)

Šio literatūrinio lobio paantraštė yra: „Kaip galvoti apie aliejinę tapybą naudojant alchemijos kalbą“. Manau, kad tai mėgstamiausia mano knyga apie tapybą. Tu, kaip tapytojas, taip pat esi ir alchemikas: tikiesi auksinio rezultato. Pažįsti savo įrankius, medžiagas, receptus – ir vis tiek aukso nėra, galbūt tik nepaprastas dumblas. Ir tai taip pat neįkainojama.