Šiemet dienos šviesą išvydo sinefil[i]ų ir feminis[t][či]ų malonumui skirta knyga – „Žiūrėti ir būti žiūrimai: feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“, kurią parengė kino ir vizualumo tyrėja, profesorė Natalija Arlauskaitė kartu su komiksų autore bei vertėja Migle Anušauskaite. Leidinio kišeninis formatas apgaulingai slepia platų turinį ir dinamišką ritmą. Teorija ir žodynas mainosi su geriausiai juos atskleidžiančių filmų rekomendacijomis, bei šypseną veide įpaišančiais ar net eureka momentą, galiausiai supratus sąvoką, iššaukiančiais komiksais. Knygai įsitaisius artbooks.lt lentynose, apie ją kalbamės su autorėmis.

Turbūt tikslingiausia pradėti pokalbį nuo knygos atsiradimo. Kas jus motyvavo sukurti šį leidinį?

Natalija Arlauskaitė: Sakyčiau, noras, kad feministinis būdas matyti pasaulį (o kino kūrimas ir žiūrėjimas yra to dalis) norinčioms ir norintiems su juo susipažinti būtų suprantamesnis, artimesnis, gal net praturtinantis. Kad pramoginis kinas taptų smagiu intelektualiu pokalbiu, o intelektualūs filmai būtų skaidresni ir neapsiribotų vertinimu „patiko/nepatiko“. Kad būtų drąsiau svarstyti apie lėkščiausio ar įmantriausio filmo politiškumą ir ryšį su kiekvieno|s gyvenimu.

Miglė Anušauskaitė: Mane motyvavo Natalija! „Žiūrėti ir būti žiūrimai“ sukurta Natalijos anksčiau išleisto „Trumpo feministinės teorijos žinyno“ pagrindu, o prie antrojo jos leidimo Natalija pakvietė mane prisidėti komiksais.

Jūsų leidinys turinio prasme, manyčiau, priskirtinas akademinės literatūros lentynai. Tai, visgi, teorinė knyga. Tačiau sukonstravote ją neįprastu formatu – integruojant komiksus. Kaip ir kodėl sugalvojote hibridinį formatą?

Natalija: 2017 m. Miglė sukūrė „Dr. Kvadratą“ – knygą apie Greimo biografiją ir jo plėtotą semiotiką. Tada supratau, kad galima pasukti santykį tarp žodinės teorijos ir teorinio komikso savaip. Man labai patinka, kaip Miglė komiksais mąsto apie sudėtingas idėjas (vabzdžius, semiotiką ar literatūros žanrus) – taip atskleidžiamas santykis su šiomis idėjomis, pasaulio per jas patyrimas, ir šio patyrimo saviironiškas vaizdavimas. Atrodė, kad gali būti įdomus bazinių feministinės kino teorijos sąvokų sąvado ir sąvokų apžaidimo derinys. Ir tebeatrodo.

Miglė: Na, aš esu komiksų autorė, taigi žmonės paprastai mane ir kviečia tada, kai nori būtent jų. Manau, kad komikso forma yra tinkama bet kokiai temai: ir juokingai, ir rimtai, istorijai, grožiniam kūriniui, teorijai. Galbūt pas mus dar nėra įprasta pasitelkti komikso formą atskleisti teorijai, bet man teorinius komiksus piešti patinka bene labiausiai – norėčiau, kad tokių sumanymų, kaip Natalijos, būtų daugiau.

Ši knyga yra dueto darbo rezultatas. Su kokiais iššūkiais susidūrėte rengiant leidinį? Kaip vyko leidinio kūrimo procesas ir kiek jis užtruko?

Miglė: Kiekvienas kūrinys yra unikalus ir atsineša savų iššūkių. Šioje knygoje sąvokų aprašymai yra trumpi, taigi logiška, kad ir komiksai trumpi. Kita vertus, kai kurios sąvokos – abstrakčios ir nelengvai perkandamos, o jas atskleisti reikėjo mažesniame nei A5 puslapyje. Norėjome, kad užuot buvę tik iliustratyvūs, pakartojantys tai, ką sako tekstas, komiksai suteiktų knygai papildomą sluoksnį – taigi dirbdamos dažnai tardavomės.

Natalija: Kava ir juokas – maždaug tokia bendro darbo technologija.

Ar bendradarbiaudamos viena iš kitos sužinojote ką nors naujo apie nagrinėjamą feminizmo temą, atrodote netikėtų požiūrio taškų?

Miglė: Taip, pasitarimų metu man dažnai atsiskleisdavo nauji sąvokų kampai. Sykį aptarinėjome sąvoką „būti žiūrimai“ kuriai komiksą jau buvau nupiešusi ir Natalija, bandydama ją plačiau išskleisti, pasakė frazę „moteris – kaip jau paruoštas atvaizdas, kurį reikia atitikti. Moters trajektorija klasikiniame naratyve – visada atvaizdo link“. Man ši frazė, kurios nebuvo knygoje, pasirodė itin tiksli, tai paprasčiausiai ją ir nupiešiau.

Natalija: Gal ne tiek naujo apie teoriją sužinojau, bet pamačiau, kaip teoriją, kurią aiškindama įprastai žongliruoju abstrakcijomis, galima paversti mažyte komiška istorija. Miglės nupieštos iliustracijos turi taip reikalingo konkretumo. Pažiūrėkite, kaip pavaizduoti „Kiborgai“ ar „Alternatyvios koherencijos“, ir suprasite, ką turiu omeny.

Viršeliui pasirinkote daug simbolinių ir asociatyvių prasmių turintį rožės motyvą, kuris keliauja per visą knygą – viršelyje, pratarmės iliustracijoje tarp judviejų portretų ir kitur. Kodėl knygos reprezentacijai pasirinkote šį ženklą?

Miglė: Šis motyvas – „rožiagalvė“, kaip ją vadinu – atkeliavo iš komikso apie „eksceso“ sąvoką. Komikse su rožės motyvu bandžiau atkartoti šią sąvoką kine – kai vaizdas ima gožti naratyvą, daro jį nepatogų sekti, taip atskleisdamas tradicinio naratyvo dirbtinumą. Atitinkamai ir personažai gali netekti savo vaidmenų / lyčių aiškumo – taip ir atsirado rožiagalvė. Uždėti ją ant viršelio buvo knygos dizainerės Aurelijos Slapšytės sumanymas. Mes sakėme, kad viršeliui norime ko nors smagaus, o šitas elementas tiksliai atitiko knygos idėją.

Natalija: Pamenu, kai leidykloje vyko būsimos knygos aptarimas, mūsų klausė, kokio viršelio norėtume. Pasakiau, kad norėčiau įžūlaus ir kad būtų rožė. Atrodo, Miglė tada dar net nebuvo nupiešusi „Eksceso“ komikso. Paimta atskirai, ji atrodo tarytum personažas – tarp žiedlapių galima įžvelgti kažką panašaus į akį. Tokia šiek tiek tarprūšinė, dekoratyvi ir paranki svarstyti apie kino pasaulio įsivaizduojamą natūralumą ir nuolatinį dirbtinumą.

Knyga, mano supratimu, yra suskirstyta į tris segmentus – teorinę dalį, komiksų, ir teorijos pritaikymo praktikoje pavyzdžių. Pastaroji tam tikra prasme virsta pagal feministinę kino teoriją kuruota lietuviškų filmų programa. Ar mūsų kino istorijoje pakako filmų šiai programai sudaryti, o gal priešingai – buvo per daug? Kaip mūsų kino istorija atrodo ją permąstant per šią prizmę?

Natalija: Mane labai džiugina šio mikro esė apie lietuviškus filmus suvokimas kaip kuruotos programos. Tai labai preliminarus, labai punktyrinis eskizas, kaip galėtų per feministinę prizmę atrodyti lietuviškojo kino istorija po nepriklausomybės ir dar ant jos slenksčio. Todėl tarp šitų filmų yra ne tik vaidybiniai filmai, kurie paprastai sudaro nacionalinio kino kanono branduolį, o ir kitos jo formos – pirmiausiai dokumentika ir animacija, o pačiuose sąvokų straipsniuose minimi ir video kūriniai. Režisierės ir du režisieriai priklauso skirtingoms kartoms, jų santykis su feminizmu irgi nėra vienodas – vienos aiškiai tapatinasi su juo, kitos jį apeina. Svarbu, kad šių filmų pasirinkimas vadovavosi ne atneštinės teorijos iliustravimo principu, o dalyvavimo vien Lietuva neapsiribojančioje diskusijoje, kurioje veikia feminizmui svarbios idėjos ir kuri vyksta ne tik teoriniame lygmenyje, bet ir per kūrybą.

Kokio leidinio poveikio tikitės jo skaitytojoms/jams?

Miglė: Ne pamokyti, o sudominti. Manau, kad analizė apskritai yra smagus užsiėmimas: tai ir proto mankšta, ir pastebėjimas, kad „savaime suprantamybės“ ne tokios ir savaime suprantamos, ir asimetrijų (šiuo atveju, tarp vyrų ir moterų vaizdavimo) iškėlimas į paviršių.

Natalija: Norėčiau, kad feministinis lęšis taptų reikalingas, jei taip dar neatsitiko, ir būtų su malonumu pašlifuotas, jei nutiko.

Kokie jūsų ateities planai? Ar planuotumėte tęsti bendradarbiavimą nagrinėjant šią ar kitas temas?

Miglė: Aš bendradarbiavimą su Natalija labai mielai tęsčiau! O ir teoriniai komiksai, kaip minėjau, man itin patinka, taigi su malonumu imčiausi ir kokios kitos temos.

Natalija: Jei tik pasitaikys proga, tikrai vėl – ir su malonumu – bendradarbiausiu su Migle [trys šauktukai]. Ir labai tikiuosi, kad leidykla „Lapas“, kuriai tai jau antra knyga apie feminizmą ir kiną (2021 m. pasirodė mūsų kartu su Lina Kaminskaite sudarytas rinkinys Fokuse: moterys Lietuvos kine), toliau leis gražias knygas apie kiną, feminizmą ir jų kombinacijas.

– – –

Pokalbį parengė: Monika Valatkaitė

Knygos fotografijos: Gintarė Grigėnaitė

Knygos pristatymo renginio nuotraukos: Gediminas Bartuška

– – –

Balandžio 13 d., ketvirtadienį, 18 val. „Meno avilio“ Sinematekoje (Goštauto g. 2, Vilnius) vyks knygos „Žiūrėti ir būti žiūrimai“ pristatymas. Šio renginio metu leidykla „Lapas“ kartu su knygos autorėmis parodys, kaip feministinė kino teorija veikia praktikoje: vyks režisierės Janinos Lapinskaitės filmo „Aktas“ ir režisierės, animatorės Eglės Davidavičės filmo „Šukavimas“ peržiūros bei diskusija apie šiuos filmus ir feministinio žvilgsnio aktualumą.

Diskusijoje dalyvaus knygos autorės – Natalija Arlauskaitė ir Miglė Anušauskaitė, režisierė Janina Lapinskaitė, režisierė, animatorė Eglė Davidavičė, pokalbį moderuos leidyklos LAPAS vadovė Monika Gimbutaitė.

– – –