Artbooks.lt jau kurį laiką vykdo žinių mainus su projektų erdvėje „Editorial” Vilniuje kūrybą pristatančiais menininkais, kurie mūsų knygyno žurnalo skaitytojams rekomenduoja savo mėgstamą literatūrą. Nuo šiol menininkų gretas papildo ir šiuolaikinio meno skaitmeninio žurnalo Artnews.lt, kurio kolegos esame, rašytojai!

Pirmoji savo mėgstamas knygas Artbooks.lt žurnalui pristato Klaipėdoje gyvenanti ir dirbanti literatūrologė, vizualiųjų ir scenos menų kritikė – Rosana Lukauskaitė. Ji yra parašiusi virš šimto straipsnių lietuvių ir anglų kalbomis, kurių dalį galite rasti mūsų kolegų artnews.lt ir echogonewrong.com portaluose. Rašytoja taip pat yra išleidusi poezijos knygą „Meilės nerasi konservų dėžutėje”. Išgirsti Rosanos balsą galite jos tinklalaidėje „Menofestacijos”, kur ji kalbina menininkus.

Mūsų žurnalo skaitytojams Rosana parengė savo rekomenduojamos literatūros sąrašą, kuriuo ir dalinamės:

Émile Durkheim The Elementary Forms of Religious Life

Jei turėčiau rekomenduoti tik vieną knygą, tai būtų būtent ši. Nors tyrinėtojo tikslas nebuvo atversti skaitytojus į ateizmą ar sumenkinti tikinčiuosius, niekur kitur nebuvau mačiusi taip aiškiai nuimant mistikos šydą nuo religijos, dvasingumo, sielos sampratos ir papročių. Prancūzų sociologas ir antropologas Émile Durkheim pasiremdamas Australijos čiabuvių toteminiais kultais siekė parodyti, kad religiniai reiškiniai kyla iš socialinių, o ne iš dieviškų veiksnių.

Julian Jaynes The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral Mind

Jaynes pateikia įtikinamus argumentus, pasitelkdamas antropologiją, istoriją, filosofiją ir literatūrologiją, kad pagrįstų savo hipotezes apie žmonijos sąmonės kilmę ir vystymąsi. Jaynes teigia, kad vidinis monologas yra dar visai naujas evoliucinis laiptelis homo sapiens istorijoje ir kad pirmykščiai žmonės pasaulį patirdavo per dvi atskiras sąmones: vieną girdimąją ir kitą regimąją. Klausos sąmonė klaidingai identifikuodavo mintis kaip komandas ar „balsus“, atsklindančius iš dievų ar kitų antgamtinių būtybių.

Gintaras Bleizgys Xerathemum

Na, kai Olimpas jau išvaikytas, lieka tik poezija… Tai viena iš geriausių naujų lietuviškų poezijos knygų, kurią teko perskaityti pastaraisiais metais. G. Bleizgys man tarsi lietuviškasis Federico Garcia Lorca. Šią knygą tikrai verta perskaityti tiems, kurie ieško gilaus ir kūrybingo poezijos patyrimo.

„jis jau seniai yra miręs – štai žiedas nuvytęs

ant mano delno dar virpa nuo vėjo – ir žmonės

iš nuotraukų – iš mano gelmės

stovintys prie buvusių savo namų

prie buvusių kūnų – akys

kurios vis dar žvelgia ir nieko

daugiau – visiškai nieko šį saulėtą

liepos vidudienį – begalybė

einanti kiaurai pro mus

pro žiedus – eilėraščius

neužlopytos kūnų properšos pro kurias

prasišviečia amžinas cukraus

trūkumas – amžinas molis – amžinos

akys žvelgiančios – pasiilgusios – grojantis

vėjas ant kamino – ant pasaulio stogo <…>“

Barbara London Video/Art: The First Fifty Years

Knygoje aprašoma videomeno raida nuo pirmųjų dienų, kaip eksperimentuojančių ir avangardistų menininkų išraiška, aptariami pagrindiniai menininkai, judėjimai suformavę videomeną, pateikiami istoriniai kontekstai, leidžiantys suprasti jo raidą ir įtakas. Autorė taip pat apžvelgia naujųjų technologijų, tokių kaip skaitmeninis vaizdo įrašas ir internetas, poveikį videomeno kūrimui ir platinimui ir kaip šie pokyčiai atvėrė naujas galimybes meninei raiškai. Įdomu, ką atneš kiti penkiasdešimt metų.

Robert W. Chambers The King in Yellow

Tai novelių rinkinys iš dalies įkvėpęs serialo „True Detective“ kūrėją Nic Pizzolatto. Šias noveles galima priskirti ankstyvajai siaubo arba Viktorijos laikų gotikinei fantastikai, tačiau man kaip rašančiam žmogui dar labai įdomus autoriaus kūrybinio potencialo neišvystymas, t. y., jo novelės atrodo kaip, nors ir labai daug žadantys, bet iki galo nepabaigti pirmieji juodraščiai ir dėl to labai gaila, nes istorijos išties intriguojančiai bauginančios, sukeliančios kosminį nerimą. Net rašytojo kūriniais žavėjęsis H. P. Lovecraft sukritikavo vyresnį kolegą, teigdamas, kad „Chambers yra kaip Rupert Hughes ir keli kiti puolę titanai – aprūpinti tinkamomis smegenimis ir išsilavinimu, bet visiškai neturintis įpročio jomis naudotis“. Vis dėlto dažnai prisimenu šį kūrinį kaip neprisirišimo prie savo sukurtų siužetų pavyzdį. Kas ten žino, gal Robert W. Chambers patį išgąsdino jo aprašomas pasaulis ir jis nebenorėjo atverti šio portalo…

Robin Quivers Quivers: A Life

Šį skaitinį galiu pagrįsti ankstyvųjų devyniasdešimtųjų nostalgija ir pomėgiu klausytis senų „The Howard Stern Show“ radijo laidos įrašų, kurie yra tarsi to laiko amerikiečių visuomenės kolektyvinės pasąmonės skerspjūviai. Visada žavėjausi Robin humoro jausmu ir kantrybe išbūti vienintele moterimi komandos nare tokioje skandalingoje laidoje. Ir nors dabar daugelis gerbėjų kvestionuoja jos autobiografijoje pateiktus faktus ir kaltina Robin narcisizmu, skaitydama buvau paveikta autorės atvirumo vaizduojant rasių santykius, traumuojančias patirtis ir psichinės sveikatos krizes.

Judd Apatow It’s Garry Shandling’s Book

Tai dar viena su devyniasdešimtųjų nostalgija susijusi knyga, pasakojanti apie legendinį amerikiečių komiką Garry Shandling. Įdomu, kad Garry senelis Jacob Shandling gimė Skuode. Galima pajuokauti, kad iš čia matyt ir kilo komiko kontempliatyvioji prigimties pusė. Nors knyga labiausiai sudomintų tik mačiusius Garry kurtus serialus It’s Garry Shandling’s Show ir The Larry Sanders Show, labai jautriai paliečia kūrėjo savęs, savo autentiško kūrybinio stiliaus paieškos. Visą gyvenimą gilinęsis į budizmą, komikas savo asmeniniuose užrašuose išreiškia labai neholivudinį siekį apmaldyti savo ego, būti geresniu žmogumi, labiau užjaučiančiu ir mylinčiu aplinkinius. Kaip aliuzija į jo gyvenimą iškyla Jan Matejko paveikslas „Stańczyk“ (1862)…

–