2023 m. Meno kritikos apdovanojimų „Ilgosios formos“ kategorijos nominantas

„Litvakų dailininkai Paryžiuje“ – tai vaizdinis ir tekstinis pasakojimas apie vieną ryškiausių XIX a. pabaigos–XX a. pirmos pusės meno istorijos, drauge ir žydų istorijos, fragmentų. Litvakų dailininkų gyvenimas ir kūryba Paryžiuje – tai ir su savimi atsivežtų štetlų prisiminimai, visam laikui likę menininkų atmintyje. Tai ir bėgimas nuo pogromų ir skurdo į meno Meką – Paryžių, kuris nepasitiko tapytojų ir skulptorių ištiestomis rankomis.

Tai ir bohemiškas gyvenimas par excellence – bendrabūvis menininkų studijų paviljone „Avilys“. Baigę studijas Vitebske ar Vilniuje, litvakai norėjo tęsti mokslus Paryžiuje, po 1900 m. Pasaulinės parodos tapusiame meno sostine, pasinerti į kunkuliuojantį meninį gyvenimą ir tapti jo dalimi. Šiems menininkams būdinga tai, kad jie pasirinko Paryžių, tapo kosmopolitais ir poliglotais, siekė išsilaisvinti iš tradicinio auklėjimo, kalbėjo jidiš, troško kūrybinės laisvės ir pripažinimo. Tarpukariu jie sulaukė sėkmės, o jų pripažinimas tapo pretekstu sukurti „Paryžiaus mokyklos“ terminą. Apie visa tai, apie spalvingą ir audringą litvakų gyvenimo Paryžiuje etapą ir nenutrūkusius ryšius su Lietuva išsamiai pasakojama parodos katalogo tekstuose.

Parodoje eksponuojami ir kataloge pristatomi daugiau nei 100 kūrinių, pateikiančių įspūdingą Paryžiaus įkvėptų litvakų meno panoramą, atskleidžiančių litvakų migracijos į Paryžių skirtingų etapų specifiką ir stilistiką nuo XIX a. pab. iki pat XX a. šešto dešimtmečio. Tai plačiajai visuomenei galbūt menkiau žinomi Marko Antokolskio, Iljos Gincburgo, Naumo Aronsono, Boriso Šaco, Pinchaus Kremenio, Mišelio Kikoino, Emanuelio Manė-Kaco ir kitų autorių kūriniai ir ryškiausios XX a. meno žvaigždės, tokios kaip Chaimas Sutinas, Žakas Lipšicas ir Markas Šagalas.

Apie juos ir jų kūrinius kataloge pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Judaizmo meno ir istorijos muziejaus Paryžiuje modernaus ir šiuolaikinio meno kolekcijų kuratorė Pascale Samuel ir parodos kuratorė, litvakų dailės tyrinėtoja dr. Vilma Gradinskaitė. Ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus paroda, ir katalogas – tai bandymas sugrąžinti vieną svarbią – litvakų dailės – istorijos dalį į lietuviškąją savimonę.