Antrojo pasaulinio karo metu daugybė žmonių paliko savo vietas ir nebegrįžo – kariaudami, pražuvę koncentracijos ir naikinimo stovyklose, patekę į nelaisvę, išvežti priverstinių darbų, bėgdami nuo negandų ar ieškodami geresnio likimo. Buvo ir grįžusių – troškusių surasti paliktus namus, šeimas ar tai, kas iš jų liko, ir dažnai neradusių nieko. Taip pat grįžusių ne visada savo valia ir nebūtinai ten, kur norėtų. Šioje Kęstučio Grigaliūno parodoje – žydų, karo pabaigoje sugrįžusių į Lietuvą, veidai ir likimo epizodai. Dauguma šių žmonių – tie ir tos, kam perėjus getą ir koncentracijos stovyklas pavyko išlikti per Holokaustą, keli kiti – atsidūrę už Sovietų Sąjungos ribų kitokiomis aplinkybėmis, grįžę iš karo nelaisvės ar priverstinių darbų.