Knygą „If a Tree Falls in a Forest“ (liet. „Jei medis krenta miške“) sudaro pokalbiai apie meninius eksperimentus ir mokslinius tyrimus, nagrinėjančius žmogaus juslių kontūrus. Ši nebaigta hipotezė ir nuoroda į mįslę—jei miške nukrenta medis ir niekas šalia jo negirdi, ar jis skleidžia garsą?—kelia klausimą, kas sudaro tikrovę? Žmogaus ausimi negirdimi aukšto dažnio garsai, cheminių elementų srautai, šviesos bangos, kurios nepasiekia mūsų akių tinklainės, Žemės magnetiniai laukai ir kiti procesai, vykstantys už žmogaus suvokimo ribų. Kurdami ir naudodamiesi naujomis technologijomis, menininkai praplečia mūsų natūralios jutiminės aplinkos bei prieinamų įrankių ir žinių ribas. Surinkti pokalbiai su menininkais atveria naujus kelius nagrinėti juslinį suvokimą (ne)žmogiškuoju ir technologiniu aspektais.

Markas IJzermanas tyrinėja tokius globalius procesus, kaip šiltėjantys vandenynai bei biologinės įvairovės nykimas iš nežmogiškosios perspektyvos; Merle Bergers kuria kvepalus remdamasi studijomis apie augalų siunčiamus komunikacinius signalus; Rolandas van Dierendonckas konstruoja mikrobų jutimo technologijas, tyrinėdamas žmonių ir mikrobų tarpusavio simbiozę ir pabrėždamas mikrobiotos įtaką mūsų elgesiui; Mindaugas Gapševičius kuria technologijas, leidžiančias pajusti elektrinius signalus, siunčiamus iš kito žmogus, gyvūno ar aplinkos, spekuliuodamas apie naujus tarprūšinio bendravimo būdus; Jokūbas Čižikas tyrinėja dažnius ir vibracijas, atsirandančias už žmogaus girdimo diapazono ribų, kurdamas garsines kompozicijas iš kūno skleidžiamų biologinių signalų, tokių, kaip širdies plakimas ar smegenų bangos; Philipas Vermeulenas kvestionuoja mūsų regos patikimumą kurdamas šviesos ir garso instaliacijas, išprovokuojančias haliucinacijas arba visišką gylio suvokimo praradimą; Ignas Pavliukevičius kuria savaime progresuojančias skaitmenines būtybes, nuolat besimokančias iš aplinkos, o Sandra Golubjevaitė meta iššūkį žmonių pasaulio logikai kurdama technologijas, kurios duoda kelią atsitiktinumui ir nelinijiškumui.