Knygoje publikuojamose fotografijų serijose „Vaikinai“ ir „Mėlynos gėlės“ tyrinėjama iš sunkaus darbo ir standartizuotų sistemų bei praktikų kylanti – tačiau ir gerokai nuo jų nutolusi – viliojančio, trapaus grožio idėja (Yates Norton). Šiose paieškose pinasi fotografijos technologinės galimybės ir klaidos, kūnų, materijų santykiai, grožio paieškos ir frustracija, geismas bei šį dusinanti logika.

„Vaikinuose“ (nuo 2021 m.) matomi vyrų kūnai – abstrahuoti, fragmentiški, kartais beveik susiliejantys su aplinka. Nors serijos pavadinimas ir atskleidžia fotografuojamųjų lytį, kūnai nuotraukose atrodo efemeriški, nebūtinai įlytinti, beveik atsitiktiniai. Fotografavimas čia tampa buvimo kartu dalimi, o menininkės žvilgsnis kelia klausimus apie tradicinių lyčių vaidmenų palikimą Rytų Europos fotografijos istorijoje.

Melancholiškas „Vaikinų“ romantizmas tęsiamas kitoje G. Paliušytės fotografijų serijoje „Mėlynos gėlės“ (nuo 2022 m.), kurioje užfiksuoti mėlynai dažytų rožių ir orchidėjų makrovaizdai. Jei vyrų kūnai „Vaikinuose“ vaizduojami kaip organiškos formos, pabrėžiant jų tekstūrą, – gėlės G. Paliušytės nuotraukose panašios į erotiškus, vystančius kūnus. Nors išdidinti gėlių serijos vaizdai kviečia žiūrovą pažvelgti atidžiau, sykiu atsisakoma suteikti tokį vaizdo ryškumą, kokį įprastai žada makrotechnika. Neįgyvendinto pažado keliama frustracija tampa integralia šios serijos ir visos knygos dalimi.