Antanas Gudaitis – vienas iškiliausių XX amžiaus lietuvių dailininkų, tarpukaryje formavusių moderniosios nacionalinės tapybos principus ir juos plėtojusių sovietinėje Lietuvoje. Jo kūryba yra tarp ryškiausių koloristinės lietuvių tapybos apraiškų, įgijusių lyrinio ekspresionizmo pavadinimą.

Ši knyga apie kūrėją, pedagogą, kultūros veikėją, laisvą žmogų, oriai gyvenusį jam skirtą laiką dramatiškomis aplinkybėmis, kurios nepavergė jo, nesugniuždė, kaip nebūtų pavergusios ir jokios kitos.