2022 m. spalio 19 – lapkričio 12 d., erdvėje „Editorial“, su kuria gyvename po vienu stogu, veikia kylančios estų menininkės Mari Männa personalinė paroda „238 diena“. Parodos pavadinimu autorė nurodo dienų, praėjusių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą iki parodos atidarymo, skaičių. Šis skaičius auga toliau. Jaunosios kartos menininkės Mari Männos parodoje meno kūriniai persimaišo su rasta dokumentine medžiaga. Männa savo naujas skulptūras pradėjo kurti prieš Rusijai užpuolant UkrainąMenininkės kuriamas kraštovaizdis tampa vietove, užlieta prieštaringų jėgų. Susiformavęs meno kūrinys – tarsi šiame chaose sustingusi akimirka. , tad juose dar likę žaismingumo pėdsakų.   

Mūsų tinklaraščio skaitytojams Mari Männa parengė savo rekomenduojamos literatūros sąrašą, kuriuo ir dalinamės:

B. O’Doherty, ​Inside the White Cube (1999)

Visada galvoju apie šį tesktą, ką nors kurdama galerijos erdvei. O’Doherty rašo apie tai, kaip menininkai aktyvuoja ekspozicines erdves galerijose 1960-ųjų laikotarpiu ir kaip tai keičia visumos suvokimą. Autorius aptaria žiūrovo vaidmenį galerijos erdvėje ir kaip menininkas gali aktyvuoti jo sąmoningumą. Dar daugiau, jis tiria lubas, grindis, sienas, galerijos eksterjerą ir galiausiai pačią galeriją kaip kontekstą. Dažnai atsiverčiu šią knygą iš naujo žvalgydamasi į modernaus meno nuorodas ar ieškodama šmaikščių juokelių, kuriuos jis išreiškė rašydamas savo mintis.

R. Morris, On Sculpture. Artforum: vol. 4, no. 6, February (1966)

Šis esė yra apie skulptūrą ir jos santykį su kūnu erdvėje. Morris rašo kaip praktikuojantis menininkas, todėl jaučiu tapatumą su jo tekstais.

Jyrki Siukonen, Hammer and Silence

Siukonen‘o doktorantūros disertacija, ko gero yra vienas labiausiai Estijos ir Suomijos skulptorių, kalvių ar taikomojo meno kūrėjų cituojamų tekstų, kuris manifestuoja tai, kas jiems svarbu. Tekste Siukonen‘as įtikinamai pasisakė už meno kūrimo fiziškumą ir verbalizavo kaip savo rankomis menininkas jaučia laiko dimensiją dirbdamas studijoje ir kaip intuityviai naudoja įrankius kūrybiniame procese. Ši knyga yra lengvai skaitoma ir maloniai filosofiška.

J. G. Herder, Toim J. Gaiger, Sculpture: Some Observations on Shape and Form 

Rengdama savo magistro projektą ir bandydama sukurti skulptūros taktiliškumo prasmę radau teoretiką Johann Gottfried Herder (g. 1744), kuris yra svarbus Apšvietos filosofas. Mane nustebino, kad tarp įvairių temų jis rašė ir apie skulptūrą bei jos taktiliškumą. Kadangi skulptūra yra trimatės formos, ji pirmiausia turėtų būti suprantama per lytėjimą, nes žiūrėjimas sukuria distanciją tarp žiūrovo ir kūrinio. Herder‘is pripažino, kad pats prisilietimo aktas yra susijęs su kūnu, todėl per mažai susijęs su „aukštesniuoju“ pojūčiu. Nors jo svarstymai gali skambėti konservatyviai, tai visgi įdomus požiūrio taškas.   

Sol Lewitt’s letter to Eva Hesse (and Eva Hesse’s diaries)

Manau, kad kiekvienas jaunas menininkas savo gyvenime turi laikotarpį, kai svarbu priimti pagalbą iš kito kūrėjo, kuris jam yra autoritetas. Kartas nuo karto, man labai pasiseka patirti tokį santykį ir labai juo džiaugiuosi.

Vėlyvo rudens sezoniniai skaitiniai:

Kivirähk Rehepapp ehk November (2000)

Ypatingai šmaikšti knyga apie estus, kuri, deja, dar nėra išversta į anglų kalbą. Leidinyje taip pat yra nuostabi Rainerio Sarneto filmo versija.

Mati Unt The Autumn Ball: Scenes of City Life (1979)

Visada malonus skaitinys su įdomiais personažais. Pagal jį Veiko Õunpuu yra sukūręs filmą.

Lõpetuse ingel: märkmeid sügissaarelt, Tõnu Õnnepalu

Õnnepalu rašė apie tai, kad norint ką nors sukurti, jis turi atsikratyti jį blaškančių priežasčių ir save izoliuoti nuo pasaulio bei kentėti. Tai yra įdomios mintys, bet jo knygos taip pat gali būti labai pavojingos jaunam menininkui.

–

Titulinė nuotrauka: Mari Männa asmeninis archyvas.
Parodos nuotraukos: Ugnius Gelguda.