Beveik prieš metus dvi Europos kultūros institucijos – Kauno fotografijos galerija Lietuvoje ir Nacionalinis audiovizualinio meno centras (Centre national de l’audiovisuel, CNA) Diudelanže, Liuksemburge, – sujungė savo jėgas ir sukūrė kolektyvinį projektą, leidusį tarptautinei menininkų grupei tyrinėti humanistinės fotografijos sampratą. Šiame šalių sienas peržengusiame projekte dalyvauti pakviesti buvo dvidešimt trys menininkai, keturi autoriai, trys mentoriai ir vienas dizaineris, o su jo rezultatu – knyga „H – Humanistinės fotografijos samprata“ – lankytojai kviečiami susipažinti jau vasario 28 d., antradienį, 18 val. Kauno fotografijos galerijoje, kur specialaus renginio metu savo menininius leidinyje publikuotus projektus pristatys Ieva Baltaduonytė, Kseniya Halubovich, Tadas Kazakevičius, Bruno Oliveira ir Artūras Morozovas. Nemokamas renginys vyks anglų kalba.
Viena leidinio sudarytojų Justė Litinskaitė sako, kad knygos „H“ stiprybė – daugiabalsiškumas. „Sudarydami „H“ siekėme patyrinėti šiuolaikinę humanistinę fotografiją, drauge su talentingų tarptautinių kūrėjų būriu pasigilinti į skirtingus kalbėjimo apie žmogų būdus. Skyrėsi ne tik leidinį kūrusių fotografų meninė kalba, bet ir jų pasirinktos gvildenti temos. Leidinyje nugulė įtaigūs fotografiniai pasakojimai apie karą Ukrainoje, pabėgėlių krizes, feministinę savimonę, LGBTAQ+ bendruomenę, benamystę, meilės paieškas internetinių pažinčių programėlėse, nykstančias profesijas ir kitus žmogaus ženklus šiandienoje“, – pasakoja ji.
Kaip ir kuriant šešerius metus Kauno fotografijos galerijos leistą žurnalą „Į“, „H“ buvo rengiamas kūrybinių dirbtuvių pagalba, menininkams diskutuojant tarpusavy ir konsultuojantis su kūrybinio proceso mentoriais – žurnalo „FT Weekend Magazine“ fotografijos skyriaus direktore ir kuratore, Londono menų universiteto (University of the Arts London, LCC) docente Emma Bowkett, leidinio „Hot Potato“ redaktore Naoise O’Keeffe ir amerikiečių menininku bei fotografu Jim’u Goldberg’u. „Daugelis mūsų projekte pakviestų dalyvauti menininkų savęs netapatino su humanistine fotografija. Kiekvienas jų pasaulį mato savitai. Tačiau dar kūrybinių procesų pradžioje visi sutarėme, kad kalbėti apie žmogų galima vaizduojant ne tik jį“, – sako J. Litinskaitė.
Projektas buvo įgyvendinimas praėjusių metų gegužę ir birželį, surengus dvi menininkų rezidencijas – vieną Kauno fotografijos galerijoje, kitą – CNA, Liuksemburge. Rezidencijos, kurioms Kaune vadovavo J. Goldberg’as, o Diudelandže – E. Bowkett ir N. O’Keffe, tapo platforma keistis idėjomis ir diskutuoti apie menininkų kūrybą: kaip ši siejasi su šiandiena ir kaip šiuolaikiniai fotografai vis dar gali atrasti prasmingų ir inovatyvių būdų atskleisti, ką reiškia būti žmogumi. Šios temos gimė ir rutuliojasi diskusijose, į kurias papildomai įsitraukė ir kritikai bei kuratoriai, o Nacionalinis audiovizualinio meno centras ir Kauno fotografijos galerija jiems suteikė galimybę naudotis savo kolekcijomis ir kultūriniais ryšiais.
„H“ seka pašnekesio logika“, – pasakoja J. Litinskaitė. – Leidinyje publikuotas 24 fotografų – Ievos Baltaduonytės, Máté Bartha’o, Laurianne’os Bixhain, Marie Capesius, Sebastien’o Cuvelier, Ankita’os Das, Patrick’o Galbats, Jim’o Goldberg’o, Kata’os Geibl, Karolinos Gembaros, Anne-Sophie Guillet, Kseniya’os Hauluabovich, Tado Kazakevičiaus, Geistės Kinčinaitytės, Massao Mascaro, Artūro Morozovo, Bruno Oliveira, Agnieszka’os Sejud, Marie Smith, Anne’os Speltz, Indrės Urbonaitės, Severinos Venckutės, Karolinos Wojtas ir Ana’os Zibelnik – menines pozicijas papildo menotyrininkų ir menininkų Michael’io Baers’o, Taous’os R. Dahmani, Margaritos Matulytės ir Adam’o Mazur’o rašytos esė apie humanistinės fotografijos ištakas, praeities ir dabarties iššūkius. Fotografai ir tekstų autoriai vieni su kitais mezga dialogus, keičiasi idėjomis, vieni kitiems prieštarauja ir vieni kitus papildo. Todėl leidinys neapsiriboja viena visą apimančia mąstysena ar poziciją. Jo siekis – tyrinėti humanizmą fotografijoje žvelgiantį į jį iš pačių įvairiausių šio reiškinio briaunų“.
Knygoje, kurios dizainą kūrė šveicarų fotografas, grafikos dizaineris ir redaktorius Nicolas Polli, publikuotos ir kelios archyvinės Irenos Giedraitienės, Aleksandro Macijausko, Romualdo Požerskio, Antano Sutkaus, Algirdo Šeškaus, Virgilijaus Šontos, Rimaldo Vikšraičio ir Jeff’o Weber’io fotografijos. Kitų leidinyje sutinkamų tekstų autoriai Hugo Amour, Sofia Eliza Bouratsis, Chloe Chignell, Ana Filipa Martins, Camille Moreau, Annija Muižule, Nandini Tripathy, Aistis Žekevičius.
Projektą rėmė „Kaunas 2022“, „Esch 2022“, Lietuvos kultūros taryba, Liuksemburgo kultūros ministerija.
