Leidyklos „Lapas“ leidžiamoje serijoje „Architekstai“ – dvi literatūrinės naujienos. Tai pasaulinio garso architektų, architektūros biuro OMA partnerių Reiniero de Graafo ir Remo Koolhaaso knygos „Keturios sienos ir stogas. Sudėtinga paprastos profesijos prigimtis“ bei „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“.
Vilniaus knygų mugėje vykusiame serijos pristatyme kalbėjosi architektė, „DO ARCHITECTS“ partnerė ir įkūrėja Andrė Baldišiūtė, architektūros istorikas, knygos „Karščiuojantis Niujorkas“ specialusis redaktorius ir įvado autorius Matas Šiupšinskas, architektūros istorikė, viena iš serijos „Architekstai“ redaktorių Marija Drėmaitė, diskusiją vedė leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė.
Versti kultinį tekstą – plėsti žodyną ir humanitarinę kultūrą
Architektūros istoriko M. Šiupšinsko teigimu, R. Koolhaasas iki šiol laikomas kultine asmenybe, prilygstančia prancūzų architektui Le Corbusier ir įkvėpusia daugybę kitų kūrėjų. Pasak jo, knyga „Karščiuojantis Niujorkas“ tapo Koolhaaso karjeros pradžios žyme: „Čia užkoduota daugybė idėjų ir sumanymų, kuriuos pastebėjo aplinkoje, išgrynino, perdirbo ir panaudojo sau. Autorius vertinamas nevienareikšmiškai. Jis charizmatiškas, mėgstantis provokuoti, galintis patraukti kitų dėmesį tiek savo elgesiu, tiek mintimis.“
Komentuodamas savo kaip specialiojo redaktoriaus vaidmenį, M. Šiupšinskas pripažino daugiausia kreipęs dėmesį į tai, kas galėtų keistai skambėti architekto ausiai. Anot jo, su vertėja Skaiste Aleksandravičiūte taip pat teko spręsti klausimą, kodėl šią knygą reikia versti, jei daugelis moka anglų kalbą. Jiedu galiausiai sutarė, jog vertimai padeda plėtoti žodyną ir humanitarinę kultūrą, formuoja diskursą.
„1978 m. parašyta knyga sukėlė daugybę reakcijų. Tuo metu Lietuvoje ji nebuvo žinoma ir jokių diskusijų nekėlė, tad praleidome tam tikrą etapėlį. Išvertus knygą, ji tampa įvykiu, dėmesio objektu. Klausimas, kam reikalingas vertimas, turi centro ir periferijos problematikos – dažniausiai jis kyla kažkam, kas yra centre. Tame nėra supratimo, kodėl reikia išburbuliuoti tam tikras idėjas savo kultūroje ir kalboje. Yra ir nesusikalbėjimo, kadangi esame skirtingose pozicijose – kas vyksta Nyderlanduose, Niujorke ar Lietuvoje, ne visada yra tas pats“, – teigė M. Šiupšinskas.
