2022 m. rugsėjo 8 – spalio 8 d., erdvėje „Editorial“, su kuria gyvename po vienu stogu, veikė Agnės Jokšės personalinė paroda „– Ko an paklausė? – Apie žodyną kitiems rytojams“. Pirmoje menininkės solo parodoje Lietuvoje Jokšė pristato naują videoinstaliaciją. Taip pat menininkės tekstas „Lezbynai” atsidūrė ir šios vasaros pabaigoje pasirodžiusioje Valentino Klimašausko sudarytoje knygoje „Žodžiai, žodžiai, žodžiai arba Lietuvos menininkų tekstai“, kurią išleido mūsų – Artbooks.lt – mikroleidykla.
Norintiems kiek daugiau sužinoti apie Agnę Jokšę pasakojame: autorė gyvena ir dirba tarp Vilniaus ir Kopenhagos; Danijos karališkojoje vizualiųjų menų akademijoje yra įgijusi magistro laipsnį, o Vilniaus dailės akademijoje – monumentaliosios tapybos bakalauro laipsnį. Naudodama autoetnografijai būdingus įrankius, Jokšė pasakoja istorijas, kuriose jos pačios išgyvenimai ir praeities įvykiai, susiję su meilės, intymumo ir draugystės apmąstymais, susipina su įsivaizduojamomis refleksijomis apie šiuos įvykius supantį pasaulį. Jos kūrybos raiška apima rašymą, videofilmus ir performansus, kuriais ji tyrinėja paralelinių istorijų, atjautos, susipynusių santykių, keistumo bei kalbos temas.
Mūsų tinklaraščio skaitytojams Agnė Jokšė parengė savo rekomenduojamos literatūros sąrašą, kuriuo ir dalinamės:
David Graeber, David Wengrow The Dawn of Everything: A New History of Humanity (2021)
Dirbdama prie video kūrinio Daring Dreams / Ateitys Ateis, buvau stipriai įkvėpta šios knygos. Dalis knygoje perskaitytų pasakojimų įsiliejo į mano tuo metu rašomą scenarijų. Apie šią knygą sužinojau iš studijų metais akademijoje vizitavusio svečio – Anselm Franke, kuris su dideliu užsidegimu kalbėjo apie šią storą knygą kaip apie didžiausią metų atradimą. Buvo taip keista, nes tuo metu jau tyrinėjau ateities idėją ir jos diskursus, bet įkvėpimų ieškojau kitur – mokslinėje fantastikoje, dabartyje, meta pasaulyje… Mano rankose atsidūrė knyga apie veltui nesureikšmintą, į paraštes, kolonialinių jėgų, nustumtą praeitį, išties įkvepiančią galvojant apie ir įsivaizduojant žaismingas ir viltingas ateitis.
Donna Haraway Staying with the Trouble: Making Kin in the Chthulucene (2016)
Kuomet dirbau prie mano šeimos kasdienišką būtį vaizduojančio video kūrinio Besąlygiška meilė, ši knyga buvo vienas labiausiai įkvepiančių tekstinių kūrinių (kitaip ir negalėčiau įvardinti to, ką daro Donna Haraway; jos tekstai – kaip kūriniai). Skaitydama galvojau apie kitas, nežmogiškąsias gyvybės rūšis ir tarytum piešiau paraleles tarp žmogiškųjų santykių, sugyvenimo ir to kas yra įtaigiai autorės siūlomas pasiryžimas dalyvauti pasaulio vyksme, tiek svarstant apie mikro, tiek apie makro pasaulius.
José Esteban Muñoz Cruising Utopia: The Then and There of Queer Futurity (2019 metų leidimas (pirmas leidimas – 2009))
“Queerness is that thing that lets us feel that this world is not enough, that indeed something is missing” – viena iš daugybės citatų, kurias skaitydama šią knygą išsirašiau į žurnalą, laukti tinkamiausios progos dar kartą mane įkvėpti. Įtraukianti ir visai ne kaip sudėtinga teorinė literatūra – su polėkiu ir įkvėpimu perskaityta knyga. Turbūt kaip stipriausią šios knygos pusę patyriau nenumaldomą troškimą viltis kažko geriau, net kuomet susiduriama su didžiausia širdgėla. Tai ypatingai aktualu toms ir tiems – susidūrime su nebūtinai labai draugiškai nusiteikusia aplinka, kovose, kurios neretai baigiasi pralaimėjimais. Retas radinys, per sąsajas su queer kultūriniais reiškiniais, bendram nevilties kontekste, įžiebiantis paqueerintą viltį.
Paul B. Preciado TESTO JUNKIE: Sex, Drugs, and Biopolitics in the Pharmacopornographic Era (2021 metų leidimas (pirmas leidimas 2008))
Dar viena knyga, kurią skaičiau drauge su kolegėm/omis studijų metais. Tai turbūt bene daugiausiai diskusijų ir nevienareikšmių nuomonių išprovokavusi knyga, kurią, pats autorius įvardija kaip, ne memuarų knygą, aprašančią jo testosterono tripą, o kaip kūno esę.
Knygoje biopolitika, eksperimentavimas su kūnu, reprezentacija, mikromutacijos, farmos ir porn industrijų kuriami troškimai, politiniai ir filosofiniai diskursai persipina su asmeniška autoriaus patirtimi ir įtaigiai atskleidžia tamprias šiandienines jungtis tarp seksualumo ir nelegalių preparatų.
Audre Lorde Zami: A New Spelling of My Name: A Biomythography (2018 metų leidimas (pirmas leidimas 1982))
Knyga padariusi vieną stipriausių įtakų mano pačios pastarųjų metų kūrybiniuose pasirinkimuose – atskleidusi, kad net vienos moters (juodaodės, lesbietės, motinos, poetės-karės) perspektyva gali virsti visu kosmosu. Paveiki, vaizdingai į skirtingus autorės gyvenimo laikotarpius nukelianti knyga, kurią, ypatingai jeigu jau žavitės turtinga A. Lorde poezija, ar esė tekstais, labai verta perskaityti.
—
Titulinė nuotrauka: Agnės Jokšės asmn.arch.
Agnės Jokšės personalinės parodos „– Ko an paklausė? – Apie žodyną kitiems rytojams“ dokumentacija: Ugnius Gelguda.
Stop kadras iš Agnės Jokšės filmo „– Ko an paklausė? – Apie žodyną kitiems rytojams“ .
Agnės Jokšės rašytą tesktą Lezbynai galite rasti leidinyje Žodžiai, žodžiai, žodžiai
