Lietuvos dizaino istorija tikriausiai būtų pakrypusi kita linkme, jeigu ne Felikso Daukanto toliaregiškas siekis patogią ir estetišką aplinką padaryti prieinamą kiekvienam žmogui. Jo įsitikinimas, kad racionaliai organizuota daiktinė aplinka gali paveikti žmonių gyvenimo įpročius, palengvinti jų buitį ir formuoti modernią ateities visuomenę, paskatino rinktis naujas, tuo metu dar menkai žinomas kūrybos veiklas, savarankiškai jų mokytis ir žinias perduoti kitiems. Ši unikali asmenybė, sujungusi mąstytoją ir praktiką, XX a. 7 deš. pradžioje įsteigė Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedrą, sukūrė mokymo metodiką ir gyvenimą paskyrė vizionieriškam dizaino principų pagrindimui.

F. Daukanto kūryba apėmė įvairias kryptis: remdamasis funkcionalistinėmis nuostatomis, jis projektavo buities daiktus, modernizavo Vilniaus viešąsias erdves pasitelkęs vizualiųjų komunikacijų dizainą, taip pat sukūrė skulptūrų, insignijų, apdovanojimų, o laisvalaikiu – fotomontažų ir daugybę šaržų. Svarbi vieta tenka jo gintaro papuošalams, kuriuose inovatyviai išryškintos šios medžiagos raiškos galimybės.

Knygoje išsamiai pristatomas dizainerio kūrybinis palikimas, pateikiama daugiau nei 600 kūrinių iliustracijų, analizuojami jo darbai ir kūrybinės nuostatos. Platesnį supratimą apie F. Daukanto asmenybę ir dizaino idėjas, taikytas asmeninėje aplinkoje, suteikia publikuojami dukterų prisiminimai. F. Daukanto įtaka Lietuvos dizaino mokyklai atskleidžiama kolegų ir mokinių pasisakymuose.