„Ši knyga – kūrinys sudėliotas iš fotografijų, kurios tikslingai pajungtos vieningai idėjai. Nebandyta sudėlioti fotografijų albumą apžvelgiantiį tam tikrą kūrybinį etapą, ar pateikti kūrybos retrospektyvą. Naudojant muzikos terminą, tai kontrapunkto forma sukurtas kūrinys.“ – rašo Gediminas Pranckūnas.

 „Muzika, manau, pirmiausia reikalinga Pranckūno fotografijai tam, kad įvestų laiko dimensiją, kurią fotografija savo prigimtimi (spragtelint tarsi nukertant praeitį ir ateitį) žudo. Sekdama ir mąstydama Gedimino kūrybą ilgainiui nutariau, kad jos giluminis tikslas yra priliesti visada beišeinantį laiką, gal kartais pamoti jam, gal paimt už parankės ir trumpai palydėti, retkarčiais kartu patylėti po bažnyčios skliautais ar snaudžiančiame prienavyje.“ – Monika Krikštopaitytė